iškalba

iškalba
ìškalba sf. (1), iškalbà (3b) DP378 1. SD415, J, Š gražbylybė: Mokytinis gražios iškalbos SD111. Vyras geros iškalbos M.Valanč. Sopulys visiems suteika iškalbą VP41. Su tokia iškalba siuntiniai guodės tam surinkimui S.Dauk. Aš neturiu geros iškalbos I. Visokią ižkalbą, visokią išmintį pereit ... ansai gražumas DP542. Atėnuose šalia karinio meno buvo didžiai vertinamas ir iškalbos menas . 2. R48, M, J, Š ištarimas, tarsena, tartis. 3. R115, 586 priekaištas: Ponas davė gerą ìškalbą pjovėjoms, kodėl vainiką atnešė [per pabaigtuves] be dainų Tvr. Katė gavo griežtą iškalbą . Teikeis išminčia apveizdėt, idant iškalbos nerasčia savimp PK63. Ant tos jų ižkalbõs tačiau atsakysime DP537. 4. R45,155, N, M, K atsikalbinėjimas, teisinimasis.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • iškalba — i̇̀škalba dkt. Ji̇̀s tùri gẽrą i̇̀škalbą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • iškalbauti — intr. priekaištauti: Kad iškalbauna, kad iškalbauna, kad skieto neatnešiau Rs. kalbauti; įkalbauti; iškalbauti; prisikalbauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbis — ìškalbis sm. (1) 1. žr. iškalba 1: Jis gero ìškalbio (gerai kalba) Jnš. Ot, kai pasakė, tai pasakė prakalbą: matos, gero ìškalbio Pc. 2. žr. iškalba 3: Neiškūrenai pirties, paskui vėl bus ìškalbis Pc. Reikėjo gerai išsyk susikalbėt, kad nebūt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bobius — bõbius sm. (2) 1. mergininkas: Tu, bõbiau! Lnkl. 2. bobiškas vyras: Da tu tą bõbių kur pasiųsi, jis bijo naktį Alk. Šitas žmogus tikras bõbius: ką nučiumpa (išgirsta), tuoj iškalba Krkn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • byla — bylà sf. (4) 1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bylasakis — bỹlasakis, ė (neol.) smob. (1) kalbėtojas, oratorius: Garsingieji bỹlasakiai aukštai iškalbą pakėlė A.Baran …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • elokvencija — elokveñcija sf. (1) TrpŽ iškalba, retorikos menas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”